duburiukas

duburiùkas sm. (2), dūburiùkas (2) 1. (pažasties) duobelė: Mano pažastės dūburiuke yra grumuliukas Slv. 2. iš plėšų su šiaudais nupintas indas miltams, grūdams; kiekis, telpantis į tokį indą: Kviečių prikūlėm duburiùką su viršum Krkl.